Apie veislę

Veislės istorija

Užuominas apie beplaukes kates galima rasti dar Antikos laikais. Beplaukės katės tikriausiai buvo laikomos Actekų. Atstovai, jau išnykusios senosios veislės, vadintos Meksikos beplaukėmis, buvo demonstruojami pirmosiose kačių parodose Jungtinėse Amerikos Valstijose XX amžiaus pradžioje. Paskutinė Meksikos beplaukių pora išgyveno iki 1930 metų ir mirė nepalikę palikuonių. Pagal aprašymus Meksikos beplaukės katės skiriasi nuo dabartinių sfinksų: pas juos buvo ilgas liemuo, pleištiška galva su gintarinėmis akimis ir ilgais ūsais, kurių pas šiuolaikinius sfinksus paprasčiausiai nėra. Žiemos metu ant nugaros ir uodegos pas Meksikos beplaukes išaugdavo kailis, kuris artėjant vasarai dingdavo. Genetika šios mutacijos liko nežinoma. Galimas daiktas, kad Meksikos beplaukių genetika labai artima Dono ir Peterburgo sfinksams t.y. ir pas vienus ir pas kitus yra išlikęs polinkis apsirengti prieš žiemą kailiuku, taip pat yra išlikę ir ūsai.

Pavienius atvejus kai įprastų kačių vadose gimsta beplaukiai kačiukai buvo galima aptikti visame pasaulyje, tačiau niekas nebandė sukurti naują veislę. Kanados sfinksų veislės atsiradimas siejamas su 1966 metais, kada Ontaryje, Kanadoje, įprastos naminės katės vadoje gimė vienas beplaukis kačiukas, vardu Prun. Praėjus reikiamui laiko tarpui Prun buvo sukergtas su savo motina ir vadoje gimė įprastos išvaizdos bei beplaukiai kačiukai. Kiek tai buvo įmanoma Prun buvo kergiamas su savo dukterimis, anūkėmis tam, kad būtų galimybė išsaugoti kuo daugiau pirmųjų plikumo genų. Galutiniame rezultate gavosi dvi sfinksų atmainos, kurios skyrėsi išore. 1971 metais CFA atšaukė pirminį statusą suteiktą šiai veislei. Kodėl? Sfinksų veisimas patyrė nesėkmes dėl kelių priežasčių: visų pirma veislės atstovų buvo itin mažai ir nebuvo jokių vilčių ją stabilizuoti, panaudojant gyvūnus, turimus felinologų. Veisėjai nesugebėjo perprasti sfinksų genetikos. Buvo klaidingai galvojama, kad plikumo genas priklauso nuo lyties. Antra, sfinksų veislės kačiukai pasirodė kur kas labiau reikalaujantys didesnės priežiūros nei jų įprasti broliai, todėl dažnai neišgyvendavo. Trečia - nepasitvirtino pirmųjų veislynų strategija ir jie patyrė nesėkmę, bandydami veisti šią veislę. Tuo sfinksų istorija galėjo ir baigtis, jei ne nauji atradimai. 1975 metais Vadenoje, Minesotos valstijoje (JAV), įprasta trumpaplaukė katė pagimdė beplaukį kačiuką vardu Epidermis. Po metų ten pat gimė beplaukė katytė. Abu gyvūnai atsirado veislyne „Z.Stardust", kur Epidermis tapo pradininku visų šios dienos elitinių Kanados sfinksų linijų.

Septinto dešimtmečio pabaigoje, Toronto gatvėse, Kanadoje, netoli tos vietos kur surasti pirmieji sfinksai, buvo rasti trys nauji beplaukiai kačiukai: juodai baltas katinas vardu Bembis ir dvi katytės. Labai gaila, tačiau Bembis rastas labai sunkios būklės: viena akis išvarvėjusi, buvo reikalinga skubi chirurginė operacija stipriai pažeistoms sėklidėms pašalinti. Taip Bembiui neteko tapti šios veislės pradininku, nors jo puikus tipas buvo to vertas. Tačiau Bembis išgarsėjo kitaip: šiai dienai jis čempionas pagal gyvenimo trukmę tarp sfinksų. Jis pragyveno ilgą ir laimingą gyvenimą ir jį baigė sulaukęs 19 -tojo gimtadienio. Dvi kitos katytės vardu Pinki ir Paloma buvo išsiųstos į Olandiją, kur tapo europietiškos Kanados sfinksų linijos pradininkėmis. Tam, kad galėtų išsaugoti Kanados sfinksų veislės genetikos fondą juos kergė ir su sfinksais, ir su Devonšyro reksais. Devonšyro reksų pasirinkimas buvo gana sėkmingas, nes jų tipas ir išorė buvo artimiausia sfinksui, o sukergus su Devonšyro reksu jau pirmoje kartoje kačiukai gimdavo plikagimiai. Tačiau už viską reikia mokėti... Toks masinis tarpusavio kraujų susimaišymas Kanados sfinksams nepraėjo be pasekmių, nors ir buvo genetiškai artimas veislei. Labai gaila, tačiau ir dabar kai kurių kraujo linijų šiuolaikiniai Kanados sfinksai labiau panašūs ne į Kanados sfinksus, o į beplaukius Devonšyro reksus: oda plona, trumpa „devono" galva su per ne lyg kaip sfinksui apvaliomis akimis, ausys stovi žemai kaip pas Devonšyro reksą, kartais pasitaiko kaip sfinksui per lengvas skeletas - aiškus veislės išsigimimo požymis. Pirmiesiems Kanados sfinksams buvo būdinga - stora, raukšlėta oda, daranti juos panašius į mažus raukšlėtus senukus, tačiau toks raukšlėtumas buvo vis mažiau išliekantis pas suaugusius sfinksus. Tiesa, kačiukai atrodydavo kaip su keliais dydžiais per didelėmis pižamomis, tačiau augant oda tempdavosi ir raukšlės likdavo ant galvos, o geriausiu atveju ir ant kaklo.

 Kanados sfinksai daugelio šiuolaikinių Europietiškų kraujo linijų, kurios kilusios iš Amerikietiškųjų yra labiau panašesni į elegantiškas, senovines statulėles nei į stebūklingus, magiškus gnomus kaip atrodė pačioje veislės atsiradimo pradžioje. Ko gero geriausiai sudėti šiuo metu yra tie Kanados sfinksai, kurie kilę iš tų kraujo linijų, kurių pradiningas buvo legendinis Epidermis. Naujos beplaukių kačių mutacijos ir šiuo metu sutinkamos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokius gyvūnus labai vertina ir stengiasi maksimaliai išnaudoti jų potencialą naujų beplaukių kačių išveisimui, kurios tampa to veislyno pasididžiavimu.

 Buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje pirma Kanados sfinksų pora atsirado Maskvoje, veislyne „Ruaztec", kurio savininkė Tania Smirnova. Jie buvo atvežti iš Šiaurės Amerikos. Tai buvo legendinis ir garsiausias katinas Aztec Baringa su pravarde „Pelmen" „Koldūnas" ir Nefertiti iš veislyno „Grandpaws". Šios poros Kanados sfinksų veislės kačiukai buvo pirmieji Kanados sfinksai tuo metu visoje Tarybų Sąjungoje. Beje legendinis katinas Aztec Baringa yra mūsų Kanados sfinksės Dolly Dell'Aqua proprosenelis.

Apie veislę

„Sfinksas" - tai žodis apsuptas magijos, sukeliantis asociacijas. Tai piramidės, smėlis, mistika senovės Egipto. O kas yra katė - sfinksas?  Tai taip pat magija, tik reali, susidedanti iš kraujo ir mėsos. Tai katė - statula. Tai minkštos kūno linijos, magiška harmonija, žalių akių žvilgsnis tiesiai į širdį. Tai ne katė - tai poezija. Sfinkso negalima pavadinti kate - tai būtybė atvykusi pas mus iš kitos planetos. Tai viso kas geriausia gamtoje ir žmoguje susijungimas. Jie labai panašūs į žmogų: jų letenėlės kaip žmogaus rankos, jie mėgsta miegoti po antklode, savo rožines ausytes padėję ant pagalvės, visada žiūri tiesiai į akis nenukreipdami žvilgsnio kitur, kas nebūdinga kitiems gyvūnams.

Tai katė - šokas. Pirmasis šokas - kai Jūs pirmą kartą pamatote sfinksą. Niekas nelieka abejingas pamatęs šį nuostabų ir unikalų gyvūną.

Antrasis šokas - tai kai tarp savo delnų pajuntate karštą, pliką, zomšinį kūną. Kas surizikuos paimti šią būtybę ant rankų, daugiau jau niekada nepaleis.

Trečiasis šokas - tai sfinkso magiška asmenybė. Kai Jūs bendraujate su sfinksu, tai jo neįprasta, egzotiška išorė atrodo tik kaip priedas prie jo nuostabaus charakterio. Ši būtybė nepakenčia vienatvės, ji nori pastovaus bendravimo su Jumis. Jam svarbu ne tai, kad yra namai, o tai, kad tuose namuose esate Jūs. Sfinksui labai svarbu būti šalia Jūsų, žiūrėti į Jus, miegoti, prisispaudus prie Jūsų visu savo kūnu, dievina kai Jūs jį bučiuojate į nosytę.

Tai nepaaiškinama žodžiais, bet faktas tas, kad kartą Jūs įsigiję sfinksą, daugiau Jūs šios veislės nebeiškeisite į jokią kitą, jis visam gyvenimui užims kampelį Jūsų širdyje. Ir gyvenimas pasidalins į du etapus: gyvenimas iki sfinkso ir gyvenimas po sfinkso. Norėtume pabrėžti, kad Pasaulyje egzistuoja 3 beplaukių kačių veislės, tačiau sfinksais vadinami tik Kanados sfinksai, o visos kitos beplaukėmis katėmis:

· Kanados sfinksas

· Dono sfinksas arba Dono plikasis

· Peterburgo sfinksas arba Peterboldas

Norime pabrėžti, kad toliau bus rašoma tik apie Kanados sfinksus. Šiuo metu pasaulinį pripažinimą yra gavę tik Kanados sfinksai (nuo 2011 FIFE pripažinti ir Dono sfinksai). Tai stabili veislė, turinti keturiasdešimties metų stažą, plikumo geną ir veislės bruožus perduoda palikuonimis recesyviniu būdu. Kitos dvi Dono ir Peterburgo beplaukių kačių veislės yra pakankamai jaunos 15 metų ir jos dar tik veislės formavimosi kelyje.

Priežiūra ir laikymas

Kanados sfinksus gana paprasta auginti ir prižiūrėti. Daugelio žmonių nuomonė, kad sfinksams reikalingos ypatingos „šiluminės" sąlygos yra neteisinga. Yra keletas ypatumų į kurias auginant sfinksą privaloma atsižvelgti. Kalbant apie maistą sfinksai nuo kitų kačių skiriasi tuo, kad yra visaėdžiai ir pasižymi labai geru apetitu. Tai nulemia greita maisto apykaita dėl padidintos kūno temperatūros ir kailio nebuvimo. Sfinksai valgo dažniau nei kitos katės taip palaikydami reikiamą kūno temperatūrą. Valgo sfinksai kaip šunys reklamoje „Pedigree", čiupdami maistą ir rydami jį beveik nekramtydami. Nežiūrint į tai, kad sfinksai yra visaėdžiai, juos reikia maitinti subalansuotu maistu. Nėra jokios būtinybės sfinksą maitinti viena natūraliu maistu ar vien tik konservuotu maistu - protingiausia aukščiausios kokybės profesionaliu pilnaverčiu sausu, konservuotu arba natūraliu maistu. Sfinksam būdinga tas, kas nebūdinga kitų veislių katėms. Pirma - jie mėgsta paskanauti neįprastais produktais tokių kaip agurkas ar šokoladas. Kartais galima sfinksą palepinti, tačiau tik tuo atveju jei tai nekenkia jo sveikatai ir nėra jokio šalutinio poveikio. Antra - jų oda išskiria tamsiai rudą, juodą sekretą, galimas daiktas, kad tas sekretas apsaugo odą, kuri neturi kailio. Per didelis šios medžiagos išsiskyrimas gali rodyti tai, kad gyvūnas yra netinkamai maitinamas (pvz.: per riebus maistas) arba blogai jaučiasi. Reikia išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti. Išskiriama sekretą pagal purvinumą galima nuvalyti šlapia kempine arba šlapiomis vaikiškomis servetėlėmis, arba jei norite galite išmaudyti, naudodami šampūną skirtą kūdikiams, kurio rūgštingumas pH 5,5. Atminkite tai, kad viskas kas kenkia kūdikiui- kenkia ir katei ir visada laikykitės šio principo naudodami tiek įvairią kosmetiką, tiek įvairius medikamentinius preparatus. Išmaudžius sfinksą būtina jį gerai nuvalyti, kad nepersišaldytų. Trečia - ausų valymas. Juodai, tamsiai rudas sekretas ausyse susikaupia labai greitai. Tai visiškai katei nemaišo, tačiau tai reikalinga kosmetiniais tikslais. Valyti reikia naudojant vatos tamponus, dažniausiai valoma prieš parodas ar fotografavimą.

Sfinksas - tai fotografo svajonė. Jie nuostabiai moka pozuoti, žiūri tiesiai į objektyvą ir jie ant tiek traukia, kad jos fotografuoti galima iki begalybės.

Sfinksams kaip ir žmonėms, aišku proto ribose, yra naudingos saulės vonios. Sfinksai kaip ir žmonės įdega ir vasaros pabaigoje jų odos spalva tampa nuostabi - ryški ir kontrastinga, tačiau reikia atminti, kad sfinksas gali nudegti. Todėl saulėje kaitintis reikia leisti palaipsniui ir geriausiai ne per patį pusiaudienį, o šiek tiek vėliau kai saulė nebetokia kaitri. Gyvūną reikią grūdinti, o neauginti šiltnamio sąlygomis. Būtinas teisingas maitinimas, esant galimybei pasivaikščiojimas šviežiame ore šiltuoju metų laikotarpiu, fizinės apkrovos. Auginant sfinksus atminkite, kad jiems nereikalinga padidinta oro temperatūra, kai jie yra aktyvūs, valgo, žaidžia ir t.t., tačiau miegoti jie mėgsta šiltai ir žinoma geriausia pas šeimininkus po antklode stipriai prie jų prisispaudus visu savo kūnu ir garsiai murkiant. Jų draugijoje taip malonu miegoti, galima pagalvoti, kad jie tam sukurti.

Sfinksai turi gydomųjų galių. Jie labai gerai jaučia skaudančias vietas žmogaus kūne ir iškart prisispaudžia prie tos vietos savo karštu, beplaukiu kūnu. Juokingiausia būna, kai mūsų beveik keturių kilogramų katė bando įsitaisyti ant galvos, kai ji skauda.

Suaugę sfinksai serga labai retai. Esant infekcijai pasveiksta labai greitai, įgydami imunitetą ligai visam gyvenimui. Tai nulemia padidinta kūno temperatūra. Labiau infekcijų yra pažeidžiami kačiukai ir jauni gyvūnai, ypač užkrečiamoms ligoms. Todėl auginant sfinksus būtina juos skiepyti. Skiepus sfinksai labai gerai atlaiko bet kuriame amžiuje. Suaugę gyvūnai skiepijant „gyva" vakcina kaip taisyklė nesuserga ir nebūna jokių komplikacijų.

Sfinksai lytiškai subręsta tada kaip ir kitos katės, apytiksliai 12 mėnesių. Visiškai gyvūnas susiformuoja 18 mėnesių. Pirmosios rujos katėms gali prasidėti laikotarpyje nuo 5 iki 12 mėnesių. Tai priklauso nuo paveldėjimo. Katinai lytiškai subręsta būdami 12 mėnesių ir tik maža dalis jų žymi teritoriją. Sfinksų vadose kačiukų skaičius būna įvairus nuo 2 iki 5, tačiau dažniausiai 3-4 kačiukai. Gimdo sfinksai normaliai, nėra linkę jokioms patalogijoms. Kačiukai gimsta plikagimiai ir būna panašūs į neapsipluksnavusius paukščiukus. Kuo mažiau plaukų ant gimusio kačiuko, tuo dar mažiau jų bus ateityje. Atanka kačiukai labai anksti - 3-4 dieną. Ausys gimus kabo kaip pas šuniukus, o jas pastato 3 savaitę. Kuo didesnės ausys pas sfinksą, tuo labiau jos būna nukarusios, o vėliau, žinoma, pasikelia. Kačiukai būna labai aktyvūs ir intelektualūs. Jie daug greičiau vystosi protiškai nei fiziškai. Kaip ir visose veislėse sunkiausias periodas  - tai perėjimas nuo motinos pieno prie savarankiško maitinimosi. Pradėjus kačiukams savarankiškai maitintis reikia sekti jų sveikatos būklę, nes dėl greitos ir padidintos medžiagų apykaitos susirgus labai greitai jie gali nusilpti. Taip pat būtina saugoti nuo užkrečiamų infekcinių ligų.

Mažų sfinksiukų išvaizda unikali, jų neįmanoma neįsimylėti. Jie panašūs į kulverstuką ir dinozauriuką kartu paėmus. Pas juos labai didelės ausytės, plikučiai, didelės letenėlės, ilga uodega ir jie bėgioja po kambarius, ausis prispaudę prie nugaros, garsiai trypdami tarsi bėgtų visa vada ežiukų, o jei puola tai pasigirsta garsas panašus į odinės piniginės numestos ant stalo. Charakteris ir elgesys jų panašus į išdykusių vaikučių. Ir savaime suprantama jie net nemano, kad yra katės. Jie labai protingi, intelektualūs, lengvai viską išmoksta, itin lengvai susigyvena su bet kuria kita kačių ar šunų veisle, ar kitu gyviu. Visas jų dėmesys ir meilė orientuota į žmogų.

Norime pabrėžti dar vieną iš daugelio šios veislės privalumų - šias kates gali laikyti žmonės, kurie yra alergiški kačių plaukui arba neturi galimybės rūpintis ilgu persų veislės kailiuku.

Pažintis Su Kanados sfinksu

Kanados sfinksų šiandien dienai yra pati neįprasčiausia veislė iš visų jau esamų kačių veislių. Pamačius šį, akiai neįprastą gyvūną, atsiranda nepaaiškinamas noras paliesti jį ranka, pajusti koks jis. Palietus pojūčiai labai nustebina ar šokiruoja: atrodo, kad liečiama kūdikio oda, ji tokia švelni ir minkšta.

Pažvelgus į akis susiduriame su žvilgsniu nebūdingu katėms, žvilgsnis, galima sakyti, toks kaip žmogaus, kurio dėka neįtikėtinu būdu perduodama meilė, atsidavimas ir gerumas.

Tyrinėdami Kanados sfinksų elgesį, pastebėtume didžiulį skirtumą tarp jų ir kitų kačių veislių. Jie netingūs, neinfantilūs. Katės visada juda, ieško kažko įdomaus. Pozų graciją, šuolius, visa tai reikia pamatyti, žodžiais tai nenusakoma. Nuoširdžiu savo meilumu ir atsidavimu jie paperka ne tik šeimininkus, bet ir svečius.

Kalbant apie Kanados sfinksų charakterį būtų galima pasakyti, kad jie pastoviai žaismingi, ieško kontakto su žmogumi ir tai būdinga bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Kanados sfinksai neturi visiškai jokios agresijos - jiems tai yra svetima. 

Nepameluosim sakydami apie Kanados sfinkso charakterį: dar ne šuo, bet jau ir ne katė.

Jūsų katė Sfinksas:

Jeigu Jūsų katė visada yra pasiruošusi sėdėti ir žiūrėti į Jus mylinčiomis akimis, laikas nuo laiko apie tai Jums pasakodama ir liesdama Jus letenomis, kad galėtų įsitikinti, kad Jūs visa dar esate šalia.

Jeigu bėgioja per sofų ir fotelių atlošus kaip beždžionė

Jeigu Jūsų katytė panaši į nežemišką būtybę ir jos akyse švyti nežemiškas protas

Jeigu Jūsų katės ausys kaip šikšnosparnio, o letenos tarsi mažos rankutės

Jeigu Jūsų katė gali nutaisyti įvairias mimikas ir nuolat pozuoti fotografui

Jeigu Jūsų katė mėgsta žaisti „statulą", apmirti pačiose elegantiškiausiose pozose

Jeigu Jūsų katė pabaigia valgyti Jūsų šokoladą, paliktą be priežiūros ir išvis mėgsta įvairiausius neįprastus katėms patiekalus tokius kaip vynuoges, arbūzus, agurkus ir kt.

Jeigu Jūsų katė dievina miegoti pas Jus lovoje ir geriausia kai gali tai daryti po antklode, prisispaudusi prie Jūsų visu savo kūnu

Jeigu Jūsų katė mėgsta apšniukštinėti kiekvieną namų kampą ir meiliai pristoja prie šuns

Jeigu Jūsų katė valandų valandomis voliojasi ant Jūsų rašomojo stalo besikaitindama po staline lempa, saldžiai miega ir maišo Jums dirbti

Jeigu Jūsų katė mėgsta Jus laižyti, bučiuoti savo šiurkščiu liežuviu, galvodama, kad taip padaro Jus pačiu laimingiausiu šeimininku pasaulyje

Jeigu Jūsų katė „dirba" šildytuvu šaltais žiemos vakarais ir gydo Jūsų galvos skausmus

 Jeigu Jūsų katė supranta Jus be žodžių, o jos akyse juda mintys, tai jau tikrai SFINKSAS